- kirminas
- 1 kir̃minas sm. (3b) žr. kirmėlė:
1. K, R548 Eina viščiukai į pievą – musėt, kirminų̃ randa Pc. Kirminų pilna žemė, visus rugius iškapos Šl. Ar matai, kiek giliai žemė[je] kirminai sulindę Žg. Ir į drabužį įsimeta kirminų Škn. Kir̃mino plikumo nujau tie ponai, kad teip lygstasi dėl menko cento Gršl. Rasi baltų kirminelių su raudonoms kramelėms BsPII20. ^ Kiekvienas obuolys turi savo kirminą (flk.) LTR. Aš neesu kirminaĩs statyta, ne kraujo leista Šts. Alkio kirminą nuraminęs [i](užvalgęs), jis žvilgterėjo į motiną rš. Džiaugiasi kaip gaidys, kirminą suradęs Mrk. Sustipęs kaip žirnio kirminas Prk. Susitraukęs kaip bitės kirminas Šts. Tas greit šliauš į Vilkėnus (Švėkšnos kapus) kirminų penėti (mirs) Šv.
2. K Mūsų miškely daug kirminų priviso Lkž. Neik basas į mišką – kir̃minas įkąs Als. Kirminas iš kiminų prie jo tiesiai slenka, gylį atidaręs Žlv. ^ Kaip į kirminų maišą įlindo (pateko į blogų žmonių būrį) Plt. Kir̃miną antyje atšildė (sau priešą išsiaugino) J.
3. prk. rūpestis, neramumas, sąžinės graužimas: Ir dabar dažnai tas pats kirminas paširdyje nė kiek nemažėja rš.
4. scom. švelnus keiksmas: Kir̃mine, kame tavo karvės? KlvrŽ. Kirmináičiai ir vaikai! KlvrŽ. Neramstykis pri radijos, kirmine viena, pagadinsi muziką! Šts. Su pačiu kirminu šį vakarą tamsi! Dr. Ak tu, kir̃mine medinasis! Mžk.
◊ kir̃miną numarìnti (nurýti, užpìlti) truputį išgerti (degtinės) didžiajam troškimui patenkinti: Daug negersiu, tik kir̃miną numarýsiu Gs. Prašom, lenk ant tuščios, lenk kirminui numarinti Žem. Nuryti kirminą užsinorėjo T.Tilv. Kirminą užpylę, niūrina rš.kir̃mino úoga; P, LBŽ bot. keturlapė vilkauogė, gyvatuogė, kiaulėžolė, kiauluogė, kumeluogė (Paris quadrifolia).kir̃mino žolė̃; LBŽ, P bot. vienalapė driežlielė, gyvatės žolė, gyvatliežuvis, angiažolė, gyvatžolė (Ophioglossum vulgatum).
Dictionary of the Lithuanian Language.